„St. Maarten Heineken Regatta 2015“

  • SM124

Jachta „Ambersail“ tęsia pasirodymus Karibų salyno regatose
Šį kartą Lietuvos jachta „Ambersail“ pasirodė didžiausioje Karibų salyne rengiamoje regatoje – „St. Maarten Heineken Regatta 2015.“

Jau praėjusių metų rugsėjo mėnesį sulaukėme pasiūlymo prisijungti prie „Ambersail“ įgulos ir dalyvauti didžiausioje Karibų salyno regatoje. Kaip dažnai būna geruose kolektyvuose ar draugų kompanijose, į kvietimą sureaguojame „vendo“ atlikimo greičiu.
Apsisprendimą dalyvauti „Heineken“ regatoje / buriuotojų šventėje labiausiai lemia noras paburiuoti su legendiniu „Ambersail“, didelis regatoje dalyvaujančių laivų skaičius (176), galimybė prisijungti prie profesionalios laivo įgulos, fiziškai prisiliečiant prie sportinės jachtos „Ambersail“, azartas, adrenalinas ir noras išbandyti savo jėgas bei teorines žinias, buriuojant su „Volvo 60.“

Oro uoste susirenka 10 vienminčių. Lygiai po 17 valandų kelionės mes jau Saint Marten’e!!! Atostogos prasideda 🙂 Prasideda jos įdomiais komandos vadovo pranešimais:
Visos įgulos bagažas neatskrido.
„Ambersail“ šiuo metu yra Antigua ir atplaukti iki Saint Marten’o negali, nes sugedęs variklis (kiti sakytų „buriuoti reikia, o ne su varikliu plaukti“... Deja, bet be variklio tokį laivą uoste būtų labai sunku suvaldyti .

Ar galėtų tokios naujienos sugadinti nuotaiką ? Mūsų kompanijai tikrai ne!

Juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą 🙂 Tad kelionės planas pasikoreguoja tik tuo, kad turime išsinuomoti jachtą treniruotėms ir turėti ją kaip laikinus namus ateinančioms trims paroms.
O ši situacija mums palanki. Randame senąjį „Ambersail“ savininką Johanesą, jis kaip tik siūlo nuomoti jo jachtą „Cuba Libre“. Tai tokia pat jachta, kaip ir „Ambesail“ (Volvo 60), tik truput ėlį “sukultūrinta”, net keletas kajučių įrengta . Ateinančias tris paras buriuosime treniruodamiesi, aplankydami Didžiosios Britanijos Mergelių salas ir „turėdami gerą laiką“ jau po burėmis.
Tiesa… mažas niuansas. Kaip jau minėjau, įgulos bagažas neatskrido. Reikia pasirūpinti buriuotojų apranga. Kaip žinia, Karibus vadina buriuotoju rojumi dėl šilto oro ir pastovaus, vienos krypties vėjo, todėl naujų šortų ir kelių marškinėlių tikrai užtenka :).

Prieš išplaukiant dar spėjam aplankyti pagrindinę Saint Marteno atrakciją – Maho beach, kur į oro uostą besileidžiantys lėktuvai ko ne kabina poilsiautojų galvas, o kylantys sukelia tokį vėją, kad tenka laikytis įsikibus į tvorą.

Pavėjiniu kursu nuo Saint Marten iki Mergelių salų užtrunkame 12 valandų. Vėlai vakare metame inkarą vienoje iš įlankų. Pabudę suprantame, kad atsidūrėme gamtos rojuje. Sėdame tartis, kurias iš Mergelių salų aplankysime. Vienbalsiai nutariame, kad privalome pamatyti Jost van Dyke ir Virgin Gorda. Buriuodami tarp neapsakomo grožio salų, pradedame treniruočių ciklą. Dieną buriuojame, naktį ilsimės inkarą išmesdami vis kitoje saloje.

Trys treniruočių dienos prabėga lyg kelios valandos. Taip jaučiasi visa įgula. Laikas trumpėja dėl naujų pojūčių laive, naujų išmoktų funkcijų, naujų vaizdų ir vis stiprėjančio atsakomybės jausmo laukiant regatos.

Grįžus į Saint Marten’ą mūsų laukia du komandos vadovo pranešimai. Vienas geras, kitas labai geras:
Įgulos bagažas atskrido!
„Ambersail“ jau laukia uoste! VALIO!
Buvo ir trečia gera žinia... Vakare susitinkame bare aptarti būsimą regatą… 🙂 Vakaro metu gauname instrukcijas, kad ryte ant laivo renkamės dar prieš aštuonias.

Pagaliau sulaukiame regatos dienos. Įguloje jaučiamas lengvas jaudulys. Daugeliui iš mūsų tai pirmoji regata. Ir iš kart su legendiniu „Ambersail“! Bet, kaip sako buriuotojai profesionalai, jaudulys ima tik krante. Vos atsišvartavus jaudulys virsta į sportinį azartą 🙂
Pirma regatos diena mums prasideda sėkmingai! Susitvarkome su startiniu jauduliu, kiekvienas atlieka jam skirtą užduotį. Sugebame dirbti kaip komanda, įveikiame 50 jūrmylių distanciją aplink Saint Marten salą. Buriuojame įvairiais kursais t.y. gaudami tiek smagiosios laviruotės, tiek tikro Karibų pavėjinio buriavimo. Nuotaika kiek apkartina tai, kad mus aplenkia „Cuba Libre“… 🙂 Taip, tai ta pati jachta, su kuria mes treniravomės. Šioje regatoje ji mūsų grupės pagrindinė konkurentė. Nieko, laukia dar dvi dienos. Atsigriebsime!

Antra regatos diena prasideda lygiai taip pat – prieš aštuonias renkamės laive. Įgulos nuotaikos daug geresnės. Mat jau visi supranta, kas ta regata ir ką ten reikės veikti.
Organizatoriai nesnaudžia, sudėlioja kitokią distancija. Distanciją, kurią reikia įveikti du kartus. Bandant aplenkti „Cuba Libre“ – tai tik į naudą 🙂
Antros dienos pradžia mums ir vėl sėkminga! Venduojame kaip profesionalai, halzuojame kaip profesionalai, genakerį skleidžiame ir nešame kaip profesionalai… Na, bent jau mums taip atrodo :))

Tačiau ir vėl mus aplenkia „Cuba Libre“… 🙂

O tada ir prasideda tikrasis įdomumas. Nusprendžiame pasidomėti, kas gi buriuoja „Cuba Libre“ įguloje. Prabėgus kelioms valandoms jau sėdime ir diskutuojame, ką galime pakeisti komandiniame darbe, burių parinkime ir t.t. Šiose temose sutariame beveik vienbalsiai 🙂 Tačiau niekaip negalime rasti priešnuodžių pagrindiniams konkurentams... O štai ir didžioji intriga: „Cuba Libre“ įgula – tai lenkų buriuotojų profesionalų įgula, su 8 pagal stiprumą pasaulyje škiperiu!!! 🙂
Nepaisant intriguojančių žinių, „Ambersail“ įgula įgauna dar daugiau pasitikėjimo savimi, entuziazmo, kaupiasi rytojaus lemiamai kovai.
Tiesa, įvyksta lažybos… Susilažina gerb. Linkus („Ambersail“) su gerb. Johannesu („Cuba Libre“). Lažybų prizas – Caribbean rum 🙂

Trečia diena. Ruošiamės startui. Vinguriuojame tarp mūsų grupės jachtų. Bandome užsiimti kuo patogesnę starto poziciją. Vis dažniau akimis ieškome „Cuba Libre“. O „Cuba Libre“ ieško mūsų . Vis daugėja adrenalino. STARTAS! Girdimas kapitono patarimas… Visi laisvi krenuoti, krenuoti! Kaunamės nuo pirmųjų metrų. Sekasi puikiai, nes turime pilną grotą ir ričerį. „Cuba Libre“ turi pilną grotą ir mažesnį stakseliuką. Pirmą ženklą imame užleisdami į priekį „Cuba Libre“... Atstume tarp pirmojo ir antrojo ženklo pasivejame bei aplenkiame „Cuba Libre“. Įgulos nuotaika kyla geometrine progresija. Pirmaudami artėjame prie antrojo ženklo. Likus 100 metrų iki ženklo susispaudžiame... Tarp „Ambersail“ ir „Cuba Libre“ bortų lieka 20 metrų atstumas... Spaudžiamės dar labiau, kol suprantame, kad tarp dviejų „Volvo 60“ atsiranda mažas, lengvas laivelis su spinakeriu… Suprantame, kad vėl ženklą imsime atsilikdami nuo „Cuba Libre“ 🙂 Bet azartas vis didėja… Visą distanciją, metras į metrą kaunamės su konkurentu. Nepamirštame ir staigmenų – šiandien vieno iš įgulos narių gimtadienis!!! Greitai improvizuojame dovaną – jubiliatui suteikiama galimybė regatos metu vesti laivą link finišo! 🙂 Po tokios staigmenos apie jausmus, užplūdusius šį vaikiną, galima būtų parašyti atskirą puslapį 🙂
Trečia diena mums vėl sėkminga! Įgula euforijoje. Dalyvavome „Heineken“ regatoje! Puikiai buriavome! Su profesionalais, su puikiais įgulos nariais, su azartu, su adrenalinu, na ir su lenkais 🙂 Tiesa, jie mus vėl aplenkia, tik šį kartą tik kokia minute. Po finišo priplaukę paploja mums ir padėkoja už gražią kovą.

Grižtant į įlanką laikia dar vienas iššūkis – pasirodymas organizatorių žiuri, vertinančiai įgulų kūrybiškumą bei meninius sugebėjimus. Ir čia mes gauname vienus aukščiausių balų .

Ką gi, pabaigus regatą, metas atsipalaiduoti. Pasidalinti įspūdžiais, pagirti komandos draugą, pasakyti gražų žodį komandos vadovui Arvydui, laivo sielai Linkui. Kaip ir visuose sportiniuose renginiuose, taip ir buriuotojų renginiuose neapsieinama be grandiozinių renginių / uždarymų. Tuo išsiskiria ir Saint Martenas! Sala nepaliaudama dūzgia iki paryčių. Koncertų scenos drebina viešbučių langus iki pakyla saulė.

Taip, regatos uždarymas verčia susimąstyti ir pripažinti, kad 10 dienų buriuotojų rojuje prabėga kaip kelios valandos 🙂

Be ilgų sielvartavimų suprantame, kad tai tik pirmas kartas Karibuose – bet jis tikrai nepaskutinis!!! 🙂

Norėdamas dar kartą padėkoti visai įgulai, komandos vadovui Arvydui, laivo sielai Linkui, Johannes („Cuba Libre“) – SAKAU KARIBAMS – iki greito pasimatymo!!!